Agnė ir Tadas
Agnė ir Tadas yra filmas. Toks iš retro laikų, toks, kur vertas viso įmanomo laiko ir dėmesio, ir toks, kur žino ne kiekvienas, bet kai sužino – atsimins amžiams. Prie jų skanu būti, juo skanu žiūrėti, pažinti ir džiaugtis. Nuo jų muzikos, kuri mus švelniai apkabino mašinoje, kartu važiuojant miškais, iki muzikos, kuri skambėjo vakare ir visus be išlygų sukėlė ant kojų.
Anykščių rajonas tapo Agnės ir Tado planeta – samanota, minkšta, šviesi. Toje planetoje galima mylėti, uosti ir atilsėt. Dar čia galima šokti. Ir ne vestuvinį valsą ! Žingsnelių generalinė repeticija įvyko per fotosesiją miškuos, ant minkštų samanų, todėl vakaro dalyje labiausiai laukiau kol tos visos šviesos užges ir pasigirs TA JŲ DAINA, kad pagaliau šokį pamatytų visi. Gyvą, išdykusį, įsimylėjusį ! Kažkaip taip jau nutinka su tuo meilės stebuklu – vestuvinio šokio gražiausiais judesiais kaskart tampa sužibusios akys ,daug ilgesni apsikabinimai ir švelnūs švelnūs prilietimai, pasukimai, pritraukimai ir finalinis glėbys.
