Eglė ir Gytis
♡
Išsiduosiu – šįkart pamečiau bet kokį šališkumą. Šitą nuotaką, skambančia juoku ir šviesa, aš truputį pažįstu. Gal ir gerai, nes jei vestuvėse būtume susitikusios pirmąkart, nežinau, kas pirmiau pamestų galvą – aš ar jaunikis.
Paauglystės dienomis su Egle truputį prasilenkdavom teatro koridoriais – dabar ji mina juos jau užtikrintu žingsniu, o aš pakaitomis – džiaugiuos, ir didžiuojuos, džiaugiuos, ir didžiuojuos. Kai pamačiau, kad jos mylimas Gytis pasipiršo, tyliai pasvajojau suktis tądien kartu su kameromis ant pečių. O, pasirodo, būna, kad visų svajonės sutampa ir gimsta džiaugsmu išaustas grožis! Toks, kur…
tai aišku, kad viskas gamtoj – Eglė ir Gytis yra žydėjimas ir augimas
tai aišku, kad visi pakaitom ašarojo – neįmanoma šaltai stovėt prieš tikrą širdį
tai aišku, kad viskas visu pajėgumu – ir kibiras juoko, ir šokiai ant samanų, ir tikėjimas savu VISĄ GYVENIMĄ
