Būna, nutinka tokios poros, su kuriomis geriant arbatos puodelį dar pirmo susitikimo metu, svajoji apie antrą ! O visą vestuvių dieną neiškrenta iš galvos klausimas KAIP? KAIP įmanoma šitaip gražiai draugauti? KAIP įmanoma šitaip mylėti? KAIP įmanomas toks širdies tyrumas? Tada sutinki jų mamą ir tėtį – pasidaro šiek tiek aiškiau tas „KAIP“. 

Nusišluosto tėtis ašarą, nusišluostai ašarą ir tu, abu pakrizenat – tik iš to, kaip gražu čia viskas. Tada dar pamatai sesę ar brolį. 

Arba krūvą sesių, aiškiai nebegebančių nuslėpti susižavėjimo savo mylima vyresniąją ir vis ieškančių progų glaudžiai susisupti į jos nuometą. 

Arba draugus, pamišusius iš meilės jiems.

 Ir viskas vis aiškiau ir aiškiau, iš kur tos galios šitaip skristi džiaugsmuose.